Savitarnos kasos mūsų regione tampa dominuojančia atsiskaitymo forma. Sklandžiai ir sparčiai veikianti, vartotojui draugiška, saugi savitarnos kasa yra esminis prekybos tinklo konkurencinis pranašumas.
Jei planuojate savo parduotuvėje diegti savitarnos kasų zoną, štai ką turėtumėte žinoti.
Kiek kainuoja savitarnos kasa?
Savitarnos kasų technologija pasiekė brandos etapą. Jų kainos sparčiai mažėja. Savitarnos kasą ne maisto prekėms jau galima įsigyti nuo 2000 Eur. Supermarketui skirta kasa kainuoja nuo 5000-7000 Eur iki 12.000-14.000 Eur (su grynųjų pinigų funkcionalumu).
Dėl smulkių centų apvalinimo, monetų nominalų skaičius sumažėjo – tad tai taip pat leis sumažinti savitarnos kasų su grynaisiais pinigais kainas.
Lietuvoje „Partner Tech Europe“ kartu su „Neto Baltic“ pradėjo siūlyti savitarnos kasų nuomos paslaugą. Prekybininkui be jokios pirminės investicijos suteikiamos pažangios savitarnos kasos (su pilna jų priežiūra ir aptarnavimu) už fiksuotą mėnesinį mokestį. Taip savitarnos kasų zona atsiperka nuo pirmo naudojimo mėnesio – nes tokios zonos eksploatavimas kainuos pigiau nei darbo jėgos išlaidos tradicinėms kasoms.
Kaip savitarnos kasas apsaugoti nuo nuostolių?
Dirbtinis intelektas tampa reikšmingu įrankiu nuostoliams mažinti. Vien tradicinės svorių kontrolės savitarnos kasų zonoje nepakaks.
Savitarnoje įdiegta vaizdo kamera leidžia sugretinti skenuojamos prekės atvaizdą su duomenų baze. Taip apsaugoma nuo brangesnės prekės skenavimo kaip pigesnės, brūkšninių kodų sukeitimo. Dirbtinis intelektas apsaugo ir nuo sukčiavimo scenarijų, kai nuskenuojamos ne visos prekės, prekės paliekamos krepšelyje ar pirkėjas bando palikti atsiskaitymo zoną nesumokėjęs. Dirbtinis intelektas integruojamas į parduotuvės vaizdo stebėjimo ir apsaugos sistemą, tad parduotuvės apsaugos darbuotojai gali iškart reaguoti į sukčiavimo atvejus.
„Neto Baltic“ su partneriais nuo 2019 metų vystomo „Crime Predictor“ sprendimo naudojimas praktikoje parodė, kad nuostoliai savitarnoje dėl minėtų saugiklių gali būti mažesni nei tradicinėse kasose.
Kaip savitarnoje sumažinti intervencijų skaičių?
Intervencijos – kai pirkėjui savitarnoje prireikia konsultanto pagalbos – yra didžiausias apsipirkimo savitarnoje „stabdis“. Jos ne tik gadina kliento patirtį, bet ir mažina savitarnos kasos pajamingumą. Kai naudojamos senesnės savitarnos kasos su prasta programine įranga, intervencijų gali prireikti net 20% visų apsipirkimų.
Pagrindinės intervencijų priežastys yra:
- Prekių svorio neatitikimas (46%). Jas padeda spręsti centralizuota, save apmokanti svorių duomenų bazė. Pavyzdžiui, jei pasikeitė produkto svoris (iš 100 g į 90 g), bet brūkšninis kodas liko toks pat, galima greitai identifikuoti ir pataisyti šį neatitikimą prekybos tinklo masto, nepaliekant šio „vargo“ spręsti kiekvienai parduotuvei individualiai.
- Pirkėjo amžiaus patvirtinimas (39%). Pirmiausia, šiuolaikinė programinė įranga leidžia tai daryti nuotoliniu būdu, per kasoje įdiegtą vaizdo kamera. Amžiui patvirtinti vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas automatiškai tvirtina pirkėjų amžių su saugia atsarga – kai pirkėjui akivaizdžiai daugiau nei 30 metų. Toks sprendimas veikia daugiau nei 99% tikslumu.
Konsultanto iškvietimas vidutiniškai trunka 27 sekundes. Sumažinus intervencijas iki 2-3%, vienos savitarnos kasos pajamingumas didėja 258 Eur per valandą.
Kaip pagreitinti apsipirkimą savitarnoje?
60% pirkėjų pirkinių krepšelyje turi bent vieną nesupakuotą prekę – vaisių ar daržovių, kepinių. Dirbtinis intelektas padeda automatiškai atpažinti tokias prekes, neieškant jų „rankomis“ po prekių meniu. „Neto Baltic“ su partneriais sukurtas „Picklist Assistant“ įrankis sutrumpina nesupakuotos prekės skenavimą nuo 10 iki 3 sekundžių. Palyginome, jog kai kasoje įdiegtas DI „Picklist“ sprendimas, kasa su DI per valandą aptarnauja 6-10 pirkėjų daugiau, o pajamos yra 210 Eur / val. didesnės.
Kepinių, kurie vizualiai panašūs ar įdėti į popierinius maišelius, DI negali atpažinti. Todėl svarbu turėti ir vartotojui draugišką prekių meniu įrankį, kai toje parduotuvėje populiariausios prekės rodomos meniu viršuje. Populiariausių prekių sąrašą kiekvienai parduotuvei ar tam regionui galima lengvai sudaryti ir rankiniu būdu. Visi „Picklist“ meniu lengvai valdomi per centralizuotą prekybos tinklo savitarnos kasų valdymo sistemą.
Kaip tinkamai prižiūrėti savitarnos kasas?
Prekybininkai savitarnos kasas pradeda vertinti kaip atskirą apsipirkimo kanalą. Jos viso prekybos tinklo mastu valdomos centralizuotai, turint už tai atsakingą komandą. Kalbame ne tik kasų būklės stebėjimą realiu laiku – ar jos veikia, ar reikia programinės įrangos atnaujinimų, ar generuoja netikėtai daug intervencijų. Programinė įranga leidžia realiu laiku gauti reikšmingą verslo informaciją:
- Gauti detalias ataskaitas apie konkrečią kasą parduotuvėje ar visas toje parduotuvėje įrengtas kasas (krepšelio dydis, intervencijų skaičius, transakcijų skaičius ir kt.)
- Pavyzdžiui, galima stebėti vidutinę intervencijos trukmę (per kiek laiko ją išsprendė parduotuvės darbuotojas) ir lyginti tai su kitomis tinklo parduotuvėmis. Tai leidžia įvesti tinklui bendrus intervencijų reagavimo standartus, planuoti papildomų kasos zonos darbuotojų poreikį, gerinti aptarnavimą „probleminėse“ parduotuvėse.
- Kasose transliuoti reklaminius pranešimus. Juos pritaikyti kiekvienai parduotuvei.
- Pridėti daugiakalbiškumą kasos meniu parduotuvėse tam tikruose regionuose, keisti kasos vartotojo sąsają, atskiroms parduotuvėms priklausomai nuo jų asortimento sukurti individualius „Picklist“ meniu.
- Parduotuvėms galima nustatyti veiklos tikslus (KPIs) ir vertinti, kaip sekasi jų siekti.
Programinė įranga – konkurencinis pranašumas
Jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aparatinei savitarnos kasų įrangai (hardware), dabar visas dėmesys tenka savitarnos kasų programinei įrangai (software).
Daug prekybininkų anksčiau įsidiegė savitarnos kasas ir siekia „ištaisyti“ senesnės įrangos apribojimus bei problemas per geresnę programinę įrangą. Lietuvoje kuriama „Otter SCO“ savitarnos kasų programinė įranga, kurią visame pasaulyje diegia „Partner Tech“, o Lietuvoje ir Baltijos šalyse – „Neto Baltic“. Ją galima įdiegti jau veikiančiose, įvairių gamintojų savitarnos kasose (palaikoma apie 90% kasų gamintojų). Tai leidžia apsaugoti prekybininkų investicijas, kai siekiant našesnio kasų veikimo, nereikia keisti kasų aparatinės įrangos.
Ne mažiau svarbus ir programinės įrangos kūrėjo gebėjimas reaguoti į prekybininko poreikius – tiek stebint rinkos tendencijas ir savarankiškai diegiant naujas funkcijas, tiek programinės įrangos funkcionalumą pritaikant konkrečiam prekybos tinklui.
