Sausį Niujorke praūžė didžiausia pasaulio prekybos technologijų paroda „NRF“. Per 40.000 lankytojų sulaukiantis renginys atspindi pasaulines prekybos sektoriaus nuotaikas bei tendencijas. Šių metų parodos dėmesio centre – dirbtinio intelekto sprendimų evoliucija, autonominių parduotuvių bumas, išmanus parduotuvių valdymas ir prekybos automatai „2.0“.
Fizinės prekybos „Google Analytics“
Dirbtinis intelektas padeda atpažinti pirkėjų lytį, amžių, vizito trukmę, įvertinti parduotuvės „karštuosius“ ir „šaltuosius“ taškus
Kiek pirkėjų lankėsi šios prekės puslapyje? Iš kokios valstybės daugiausia lankytojų? Kuri reklaminė žinutė sulaukė daugiausia pirkėjų dėmesio ir baigėsi sėkmingu apsipirkimu?
„Šios metrikos įprastos internetinėje prekyboje. Jos pamažu skinasi kelią į fizines parduotuves, kai dirbtinis intelektas padeda atpažinti pirkėjų lytį, amžių, vizito trukmę, įvertinti parduotuvės „karštuosius“ ir „šaltuosius“ taškus“, – pasakojo prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ pardavimų vadovas Kęstutis Kadelskas.
Pasitelkus kompiuterinę regą ir naudojant prekybos salėje įdiegtas kameras, dirbtinio intelekto sprendimai geba įprastą vaizdo medžiagą paversti išsamia analitine informacija.
Šie sprendimai nenaudoja veido atpažinimo ar kitų biometrinių duomenų, jog individualiai identifikuotų pirkėją. Tačiau sprendimai naudingi vertinant prekių išdėstymą, reklamos kampanijų efektyvumą, planuojant rinkodaros akcijas.
Brūkšninių kodų eros pabaiga?
Naujos kartos savitarnois kasos geba atpažinti prekes pagal jų atvaizdą, nenaudojant brūkšninio kodo
Dirbtinis intelektas sėkmingai taikomas prekių lentynose stebėjimui. Sprendimai padeda užtikrinti, jog prekės lentynose išdėstytos taip, kaip numatyta planogramoje. Dar svarbiau – jog prekės lentynose iš tiesų būtų.
„Dirbtinis intelektas sėkmingai stebi prekių kiekį ir praneša darbuotojams, kada reikalingas lentynų papildymas“, – pasakojo K. Kadelskas.
Tobulėjanti vaizdų atpažinimo technologija gali reikšti ir dar vienos prekybos technologijos – brūkšninio kodo – eros pabaigą.
Brūkšninio kodo istorija skaičiuojama nuo 1952 metų, kai šiam sprendimui suteiktas išradimo patentas. Prireikė 30 metų, kad jis taptų įprastas prekyboje. Brūkšninis kodas itin paspartino prekių kasoje skenavimą. Bet ar ši į aštuntą dešimtį įžengusi technologija dar aktuali?
„NRF“ buvo galima išbandyti naujos kartos savitarnos kasas, kurios prekėms atpažinti naudoja tik prekės atvaizdą.
„Toks sprendimas leidžia greičiau ir paprasčiau skenuoti prekes savitarnoje, nes prekės nereikia atsukti į skenerį tam tikru kampu. Tai gali tapti įdomia alternatyvą degalinėse ar corner store tipo parduotuvėse, kur apsipirkimo metu įsigyjama iki 5-7 prekių“, – pasakojo K. Kadelskas.
Dinaminė kainodara: kur rasti pigiau?
Elektroninės kainų etiketės su saulės baterija – maitinimui naudojamas prekybos centro apšvietimas.
Apžiūrėjau prekę parduotuvėje – internetu patikrinsiu, kur pigiau.
„Tradicinių parduotuvių valdytojams pažįstamas modelis, kai apžiūrėjęs prekę fizinėje parduotuvėje pirkėjas ieško, kur internetu šią prekę galima įsigyti pigiau“, – pasakojo K. Kadelskas.
Šių metų tendencija – fizinėse parduotuvėse taikoma dinaminė kainodara. Tam prekybininkai pasitelkia prekybos vietose įdiegtas elektronines kainų etiketes (ESL) bei išmanius kainų stebėjimo sprendimus.
„Specialiai sukurtas sprendimas nuolat stebi prekės kainos pokyčius konkurentų parduotuvėse. Pastebėjęs mažesnę kainą, šią informaciją jis perduoda į elektroninį kainoženklį. Elektroninės etiketės leidžia kainą pakeisti akimirksniu – parduotuvės darbuotojui nereikia spausdinti ir klijuoti naujos etiketės. Šis sprendimas leidžia neprarasti „čia ir dabar“ pardavimų bei sėkmingai konkuruoti su internetinėmis prekyvietėmis“, – pasakojo K. Kadelskas.
Dinaminė kainodara leidžia greitai pritaikyti kainas ir atsižvelgiant į paklausą, paros metą, produktų galiojimo datą – automatiškai sumažinant kainą baigiantiems galioti gaminiams.
Elektroninių kainoženklių sprendimai taip pat tobulėja. Etiketėse įdiegta baterija gali veikti ir 10 metų. Sukurtos net etiketės su saulės baterijomis, kurios veikimui gali naudoti parduotuvės apšvietimą.
Autonominių parduotuvių bumas
Pasaulyje daugėja autonominių parduotuvių kūrėjų – dėl konkurencijos šių sprendimų diegimas taps pigesnis
Prieš septynis metus startavus „Amazon Go“ autonominėms parduotuvėms, atrodė, jog šis apsipirkimo formatas pakeis pasaulį. Tačiau autonominių prekyviečių revoliucija neįvyko. Autonominių parduotuvių formatas vis dar ieško savo nišos po saule.
Europoje didžiausią autonominių parduotuvių tinklą valdo Lenkijos prekybos tinklas „Žabka“, įdiegęs daugiau nei 50 „Žabka Nano“ autonominio formato parduotuvių.
Tiesa, technologijų lenktynės tęsiasi. „NRF“ parodoje gausu autonominių prekyviečių gamintojų iš viso pasaulio. Tad galima manyti, jog dėl išmokstamų technologinių pamokų bei konkurencijos tokių parduotuvių diegimas taps pigesnis.
RFID gelbėja nuo „prekių – vaiduoklių“
„Sistemoje rodo, bet prekės nėra parduotuvėje“ – žemiška ir dažna problema. Banalu, bet prekių apskaita fizinėse parduotuvėse yra netiksli. Inventorizacija – iki šiol rankiniu būdu atliekamas, daug laiko užimantis procesas.
„Įprastai fizinėse specializuotose parduotuvėse prekių atsargų tikslumas siekia vos 80-90%. Įsivaizduokite, jog dešimtadalis prekių – tai „prekės vaiduokliai“, kurių sandėlyje tiesiog nėra. Taip nutinka dėl žmogiškų klaidų priimant ir inventorizuojant prekes, vagysčių, atidėjimų ir grąžinimų“, – pasakojo K. Kadelskas.
Viena vertus, tai didelis galvos skausmas prekybininkui. Vaiduokliais virtusios prekės neleidžia tinkamai planuoti naujų prekių užsakymų ar tiksliai atsekti, kur ir kada tos prekės pradingo.
Kartu tai neleidžia vystyti omnichannel prekybos – pavyzdžiui, „užsisakyk internetu – atsiimk parduotuvėje“ formatu, ar galimybės internetinius užsakymus apdoroti iš atskirų parduotuvių, o ne centrinio sandėlio.
„NRF“ parodoje siūlomi RFID sprendimai, kai prekių identifikavimui ir sekimui visos tiekimo grandinės metu, leidžia atsargų tikslumą padidinti net iki 99%. Naudojant RFID, prekių inventorizaciją savarankiškai gali atlikti po parduotuvę važiuojantys robotai. Atsiskaitymui naudojamos ir RFID savitarnos kasos.
„Ateitis yra omnichannel. Ne veltui didieji drabužių prekybos tinklai ar tokie ženklai kaip „Nike“ ,„Inditex”, „Adidas“ ar „LPP“ jau seniai naudoja RFID sprendimus prekių stebėsenai. Mažėjant RFID sprendimų kainai, juos diegia vis daugiau prekybininkų“, – teigė K. Kadelskas.
Karšto maisto prekybos automatai
Naujos kartos prekybos automatai gali pagaminti karštą dešrainį ar net picą
Parodos desertui – karšto maisto ruošimo robotai.
Pirmieji prekių pardavimo automatai pasirodė dar devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Šiemet „NRF“ automatiniai prekių pardavimo sprendimai skelbia renesansą.
Parodoje pristatyti dešrainių kepimo automatai, kurie karštą dešrainį leidžia įsigyti be žmogaus įsikišimo. Toks pats sprendimas pasiūlytas šviežiai picai.
„Šie karšto maisto ruošimo automatai gali tapti įdomūs degalinių operatoriams, pasitarnauti renginių metu ar pasiūlyti kašto maisto visą parą, kai pirkėjų srautas nėra intensyvus ir išlaikyti maistą ruošiantį darbuotoją neapsimoka“, – pasakojo K. Kadelskas.