Brangstanti darbo jėga bei iššūkiai ją pritraukti į prekybos sektorių keičia prekybos paveikslą. Dėl šių priežasčių parduotuvėse daugėja technologinių sprendimų, kurie padeda prekybininkams automatizuoti procesus, didinti veiklos efektyvumą, mažinti nuostolius bei veiklos sąnaudas.
„Prekyba – racionalus sektorius, kur investicijos yra gerai pamatuotos. Prekyboje inovacijos diegiamos ne vardan inovacijų, o sprendžiant konkrečius prekybos tinklo iššūkius. Atsižvelgiant, kad esame nedidelė rinka, pažangius sprendimus diegiame gana anksti – tik „ne viską iš karto“. Todėl matome, kad viename tinkle galime turėti pasaulinio lygio RFID sprendimą, bet naudojamos popierines etiketes. Kitame tinkle įdiegti elektroniniai kainoženkliai, bet inventorizuojama „į sąsiuvinį“, – teigė prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.
Vadovas išskyrė kelis sprendimus, kuriais prekybininkai šiemet domisi labiausiai.
Po parduotuvių atnaujinimo, visose parduotuvėse atsiranda arba gerokai išplečiama savitarnos zona. Atnaujinto formato parduotuvėse lieka vos kelios įprastos kasos, o visas pirkėjų srautas kreipiamas į savitarną.
Šį pokytį diktuoja ir pirkėjų noras apsipirkti savitarnoje, ir galimybė mažinti darbo jėgos išlaidas.
Svarbu paminėti, kad šiemet savitarnos kasos iš maisto prekybos sparčiai keliasi į specializuotas parduotuves, ypač „pasidaryk pats“ sektorių.
„Supermarketuose pirkėjai įprato naudotis savitarna ir stebisi, kad negali savarankiškai atsiskaityti didelėse DIY parduotuvėse. Ne maisto prekių parduotuvėms skirtos savitarnos kasos gerokai atpigo. Tad nenuostabu, kad jas vis dažniau matome degalinėse, kosmetikos parduotuvėse ar kitose prekyvietėse“, – pasakojo R. Budvilaitis.
Kompiuterinės regos sprendimai
Dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos sprendimai savitarnos kasose tapo tam tikra higiena. Sprendimai padeda prekybininkams apsisaugoti nuo nuostolių: brūkšninių kodų sukeitimo, brangesnės prekės pakeitimo pigesne, ne visų prekių nuskanavimo ar išėjimo nesumokėjus. Šie sprendimai taip pat automatiškai atpažįsta skenuojamas nesupakuotas prekes, kad savitarnoje galėtumėte atsiskaityti greičiau ir patogiau.
Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas vertinti visos parduotuvės veiklos rodiklius.
„E-komercijoje galima stebėti, kiek laiko pirkėjas užtruko interneto svetainėje, kokius produktus peržiūrėjo, kas sąlygojo konversiją. Pasitelkus parduotuvėje įdiegtas vaizdo kameras ir DI, tokio lygio analitiką galima gauti ir fizinėse parduotuvėse – stebėti pirkėjų judėjimą po parduotuvę, vertinti prekių išdėstymo „karštąsias“ ir „šaltąsias“ zonas, tiksliai apskaičiuoti, kiek pirkėjas laukė konsultanto pagalbos, kiek pirkinių krepšelių palikta dėl per didelių eilių atsiskaitymo zonoje – ir daugeliui kitų“, – teigė R. Budvilaitis.
Vadovo nuomone, dėl tobulėjančių ir pingančių technologijų, per artimiausią dešimtmetį fizinių parduotuvių darbas bus matuojamas taip pat kaip internetinių.
Elektroninės kainų etiketės
Elektroniniai kainoženkliai leidžia parduotuvėse sumažinti darbo jėgos poreikį, reikalingą kainų priežiūrai. Kainas galima keliais paspaudimais pakeisti viso tinklo mastu, šitaip greitai įgyvendinant išpardavimus ar reaguojant į konkurentų veiksmus. Elektroniniuose kainoženkliuose galima pateikti ir platesnę informaciją (pavyzdžiui, parduotuvėje turimus batų dydžius; platesnį prekės aprašymą), padėti naviguoti parduotuvėje.
Kitas elektroninių kainoženklių pranašumas – galima centralizuotai valdyti viso prekybos tinklo parduotuvėse pateikiamą informaciją.
„Greta tradicinio formato kainų etikečių, siūlomi ir A4 dydžio kainoženkliai, interaktyvūs lentynų ekranai. Kartu su kainomis, jie centralizuotai yra valdomi per tą pačią programinę įrangą. Tai reiškia, jog paskelbus išpardavimą, galima ne tik atnaujinti prekių kainas lentynose, bet ir paskelbti reklaminius išpardavimo plakatus. Taip tiksliai suvaldoma ir prekybos vietų kainodara, ir rinkodara“, – teigė R. Budvilaitis.
RFID sprendimai drabužių prekybai
RFID sprendimai įgalina prekybininkus stebėti prekių judėjimą visoje tiekimo grandinėje, konkrečios prekės lygmenyje.
Prekybininkams jie leidžia greitai ir efektyviai priimti prekes, pildyti prekių atsargas, jas skirstyti tarp parduotuvių, o parduotuvėse užtikrinti reikiamo dydžio, spalvos ir modelio turėjimą prekybos salėje. Nuskaitant RFID žymas, drastiškai mažėja prekių inventorizacijai reikalingos laiko sąnaudos. RFID veikia ir kaip prekių apsaugos sprendimas. RFID pažymėtoms prekėms parduotuvėje nereikia segti kietųjų žymeklių; į parduotuvę jos jau atkeliauja sužymėtos, o nuo vagysčių saugo parduotuvėse papildomai įdiegti RFID technologijos apsauginiai varteliai.
„RFID veikia ne tik su tradicinėmis, bet ir su savitarnos kasomis. RFID žymą savitarnos kasa geba deaktyvuoti atsiskaičius už prekes. RFID žymėtoms prekėms nereikia kietųjų žymeklių ir kasos darbuotojo, kuris juos nuimtų. Tad visą pirkimo procesą pirkėjas gali atlikti savarankiškai“, – pasakojo R. Budvilaitis.
RFID sprendimai maisto prekėms
Maisto prekės (mėsa, kulinarijos gaminiai) turi ribotą galiojimo laiką. Galimybė identifikuoti konkrečios prekės galiojimo laiką leidžia mažinti išmetamo maisto kiekį, operatyviai reaguoti į besibaigiančią galiojimo datą pritaikant akcijas, geriau planuoti prekių užsakymus.
„Pavyzdžiui, nuosavuose kulinarijos cechuose prekybininkai diegia žymėjimo gaminant (ang. source tagging) sprendimus. Tai vėlgi leidžia stebėti prekes visoje tiekimo grandinėje – nuo pagaminimo iki kol prekės iškeliauja iš parduotuvės“, – pasakojo R. Budvilaitis.
